Svorio metimas purtyti rezginį

Išleido L. Spaudė Pranciškonų spaustuvė, Highland Blvd.

svorio metimas purtyti rezginį

Tos minties vedama, ėmiausi rašyti atsiminimus iš savo pragyventų ilgų metų sovietinėje vergijoje. Patekus į laisvąjį pasaulįjaučiu ir pareigą kalbėti už pavergtą lietuvių tautos dalį, taip pat ir už kitus, kenčiančius sovietinę priespaudą.

svorio netekimas sulaukus 63 metų

Tebūnie šios knygos eilutės dar vienas laisvės šauksmas už nutildytuosius, kurie patys negali kalbėti. Šioje knygoje taktai yra tikri.

Svorio metimas. Storuliai. Riebalų deginimas.

Stengiausi nenutolti nuo tikrovės, duoti faktus chronologine tvarka ir tokioje šviesoje, kaip buvo patirti. Nedaug netikslumų bus laiko ir vietos atžvilgiu. Kai ką sunku tiksliai beprisiminti po daugelio metų, tačiau tai nekeičia turinio. Daug ką tenka nutylėti, nors ir prisimenu, arba pakeisti saugumo sumetimais, ypač kalbant apie kitus, kurie dar gyvi.

Gal kas pasiges geografinių duomenų, ypač iš Sibiro.

J.Bartaškienė šokių partnerio neįsimylėjo

Jie kaliniams buvo neprieinami. Pažymėtina, kad Sibiran išvežtųjų buvo dvi rūšys: tremtiniai ir kaliniai. Tremtiniams geografinės žinios buvo prieinamesnės, nes jie galėjo laisvai vaikščioti po apylinkę.

Kaliniai būna aklinai uždaryti; be palydovų-kareivių negali išeiti svorio metimas purtyti rezginį pro vartus. Ši knyga pradėta rašyti m. Sunku naujam, nežinomam autoriui rasti leidėją, užtat knygos išleidimas nusitęsė iki šių metų. Tariu nuoširdų ačiū Simo Kudirkos šaulių kuopai New Yorke ir jos specialiai komisijai, kuri ėmėsi šio sunkaus darbo. Dėkoju p. Kulbokui, kuris pirmas taisė kalbą ir geru žodžiu padrąsino ieškoti leidėjų. Dėkinga esu taip pat a. Pajaujui, kuris iš rankraščio ėmė medžiagos savo knygai apie genocidą Lietuvoje, už geras rekomendacijas leidėjams.

Dėkoju ir visiems kitiems, kuo nors prisidėjusiems prie knygos išleidimo. Autorė m. Vokiečiai šuoliais traukėsi, bolševikai vijosi. Mūsų tauta pergyveno siaubo dienas. Daugybė žmonių arkliais, dviračiais ir pėsti traukėsi į Vakarus. Tik mažas procentas bolševikuojančių ir besislapstantieji žydai laukė ateinant "išvaduotojų". Didesnioji mūsų tautos dalis drebėjo, prisiminę metų deportacijas, žudynes, areštus, kankinimus.

Kurie buvo patekę į kalėjimus, pergyvenę bolševikinių sadistų sauvalę, bėgo kaip galėdami. Ne kokios buvo perspektyvos ir Vakarų pusėje. Kasnakt mūsų padange pralėkdavo į Vakarus spiečiai rusų lėktuvų; kliūdavo retkarčiais ir mums, ne kartą ir "eglutė" kabojo virš mūsų galvų, bet didesnių nuostolių pas mus nepadarydavo, pasinešdavo į Vokietiją. Žinojome taip pat, kad ir iš kitų pusių sąjungininkai svorio metimas purtyti rezginį Vokietiją be pasigailėjimo.

Mažai vilties ir ten išlikti gyviems.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Sunku buvo apsispręsti, bet daug kas bėgo, nutarę geriau žūti nuo bombų, negu mirti badu Sibiro taigose arba būti nukankinti bolševikų kalėjimuose. Vieni bėgo palikę šeimas, kiti su žmonomis, palikę vaikus, treti su visais šeimos nariais, nežiūrint, kokio amžiaus jie buvo.

Liepos 31 dieną buvo sekmadienis. Kareiviai, kurie stovėjo prie mūsų namų su savo sunkvežimiu, nuo ryto rengėsi virti kompotą, prisirinkę nukritusių, jau beveik prinokusių obuolių iš šeimininkės sodo ir iš kažkur gavę vyšnių. Vos tik po svorio metimas purtyti rezginį staiga pradėjo tekini bėgioti, krautis į savo mašiną, paliko ir tuos supiaustytus obuolius, susėdo ir išdūmė.

svorio glicerna

Išvažiuodami pasakė, kad rusai jau čia pat, kelias į Kybartus per Vilkaviškį esąs jau atkirstas, dar tik per Šakius esą galima pasiekti Vokietijos sieną. Žmonės, panikos pagauti, bėgo kas kur įmanydami.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Vieni važiavo su vokiečiais, kiti savo arkliais, treti dviračiais ir pėsti. Šakių kelyje buvo tiltas per upę, prie tilto stovėjo malūnas. Vokiečiai ruošėsi išsprogdinti tiltą, tačiau nebuvo galima, nes pilnas kelias buvo bėgančios vokiečių kariuomenės svorio metimas purtyti rezginį civilių žmonių.

Malūno savininkas, Lietuvos vokietis, pats uždegė savo malūną ir išvažiavo. Malūnas sudegė iki pat pamatų, o tiltas liko. Apie 3 v. Vokiečiai mažai teatsišaudė, skubiai traukėsi.

Klasikinis suoliukas

Rytojaus dieną buvo smarkesnis mūšis Barzduose, pakeliui į Šakius. Ten miškelyje buvo gana smarkus mūšis, net ir "katiušos" griaudė, ir vokiečių lėktuvai svorio metimas purtyti rezginį, bet nesulaikė rusų žygiavimo. Prie Vilkaviškio buvo dideli mūšiai.

Pats Vilkaviškio miestas keliolika kartų ėjo svorio metimas purtyti rezginį rankų į rankas, kol neliko "akmens ant akmens". Kai dundesys nutolo, rusai ėmė skelbti, kad Karaliaučius apsuptas, einą dideli mūšiai, fašistinis žvėris greit būsiąs pribaigtas jo paties urve.

Netrukus, rodos, spalio mėn. Vidurys buvo sudegęs ir sudaužytas vokiečių bombonešių iš lėktuvų.

13bsgc.ltškienė šokių partnerio neįsimylėjo | 13bsgc.lt

Per vieną dieną įsakė visiems išsikraustyti į apylinkės kaimus. Tuščiuose namuose įrengė ligonines. Į jas gabeno iš fronto sužeistuosius. Daug jų mirdavo.

Melas, esantis stende: vektoriai, jėgos, akimirkos

Juos laidojo miestelio pakraštyje, ant upelio kranto. Kitoje upelio pusėje gyvenantieji kaimiečiai matydavo žuvusiųjų pakasynas ir piktindavosi cinišku laidojančių kareivių elgesiu su mirusiais draugais: jokios pagarbos, jokio gailesčio — pakasdavo dargi su patyčiomis.

Kartą, sako, kareivis ima iš vežimo suverstus lavonus, koja paspirdamas, ir šaukia juokdamasis: "Stovai, tovarišč, dovolno spatj! Stok, drauge, gana miegoti. Gėdindamiesi teisinosi, jog jie taip smarkiai žygiavę, kad virtuvės likusios toli, negalėjusios jų pavyti. Panašiai teisindavosi ir kitur, kur ir nesmarkiai žygiuodavo. Tos svorio metimas purtyti rezginį ir kartu būdamos mažai temaitino.

Kartą atėję kareiviai gyrėsi, kad penkias dienas išbuvę be maisto ir paėmę miestą. Jie didžiavosi tuo, kad ir nevalgę įvykdo uždavinį, kad pakelia sunkias sąlygas. O mes sakėme, kad nieko nuostabaus, nes jie pripratę badauti, jie gali žygiuoti javų varpų pasiskynę dirvose.

Pažymėtina, kad pirmųjų linijų, t.

svorio metimas purtyti rezginį

Viešai prie daugelio žmonių kareiviai vengė kalbėti, matyt, bijojo, bet, palikę su vienu žmogumi, atvirai sakydavo: "Kodėl jūs dar tuos kelis žydus palikote? Pamatysite: jie dabar jus į kalėjimus susodins" ir panašiai Kartą vienas kareivis pasakė: "Mes kai šaudysime, tai nė vieno nepaliksime".

Kitur taip pat kareivis pasakęs: "Hitler neašibsia", tai reiškia: Hitleris neapsiriko, žydus naikindamas. Mums buvo baisu klausyti; mes sakydavome, kad mes jų nešaudėme, vokiečiai šaudė. Mes stebėjomės, girdėdami tokias kalbas, nes žydai komunistams rusams buvo geriausi draugai ir talkininkai.

Jie darė eitynes, mitingus, sakė kalbas, atstovavo Lietuvai; tuo tarpu, patys lietuviai vengė ir pasirodyti viešoje vietoje, juo labiau nenorėjo niekur dalyvauti jų sutikime.

Galbūt jus domina