Svorio netekimas dėl demencijos, Viršsvoris ir svorio netekimas

Tar­ny­bas, to­kias kaip po­il­sio rūpyba Pa­ta­ri­mai globėjams; ben­dra­vi­mas su gy­dy­to­jais Gy­dy­to­jai ga­li nenorėti dis­ku­tuo­ti su globėjais apie pa­cien­to svorio netekimas dėl demencijos, nes ga­lio­ja kon­fi­den­cia­lu­mo pa­rei­ga tarp gy­dy­to­jo ir pa­cien­to. Tačiau kai ser­gan­tis as­muo ne­be­su­ge­ba su­pras­ti kas vyks­ta, gy­dy­to­jas dažniausiai pripažįsta poreikį įtraukti globėją į dis­ku­si­jas bei spren­di­mus.

Jei gy­dy­to­jas vis dar nelinkęs įtraukti globėjo, yra ke­le­tas būdų kaip tai pa­da­ry­ti: Pa­klaus­ki­te as­mens, kurį glo­bo­ja­te, ar galėtumėte pa­si­lik­ti su juo ar ja gy­dy­to­jo apžiūros me­tu.

Komentuoti:

Jei as­muo su­tin­ka, tai tik­riau­siai ir svorio netekimas dėl demencijos ne­priešta­raus Pasikalbėkite su ki­tais globėjais, nes jie ga­li turėti naudingų pasiūlymų Pa­ban­dy­ki­te pasikalbėti su ki­tais svei­ka­tos spe­cia­lis­tais, to­kiais kaip slau­gy­to­jos Šiame straips­ny­je aprašoma, kaip gy­dy­to­jai diag­no­zuo­ja Alz­hei­me­rio ligą, ko­kius ty­ri­mus jie at­lie­ka. Jei­gu žmogui at­si­ran­da de­men­ci­jos simptomų ir jie ne­pra­ei­na, būtina tiks­li medicininė svorio netekimas dėl demencijos, ka­dan­gi: rei­kia išsiaiškinti simptomų priežastį: galbūt tai nėra de­men­ci­ja, o leng­viau pa­gy­do­ma li­ga; šeimos na­riai, drau­gai ir li­go­niai ga­li su­pla­nuo­ti sa­vo ateitį, jei nu­sta­to­ma Alz­hei­me­rio li­gos ar ki­tos de­men­ci­jos diagnozė; jei Svorio netekimas dėl demencijos li­gos ar ki­tos de­men­ci­jos diagnozė pa­tvir­ti­na­ma, ga­li­ma skir­ti gydymą ir atitinkamą priežiūrą.

Ne­su tik­ras, bet ma­nau, kad ma­no žmonai vys­to­si Alz­hei­me­rio li­ga. Girdėjau, kad ji ne­pa­gy­do­ma; ar būtina kreip­tis į gydytoją? Jei­gu jūs įtariate, kad jūsų žmonai vys­to­si Alz­hei­me­rio li­ga, būtina kreip­tis į gydytoją. Jūsų žmonai ga­li pasireikšti simp­to­mai, panašūs į Alz­hei­me­rio li­gos, bet priežastis ga­li būti pa­gy­do­ma.

To­kios svorio netekimas dėl demencijos — tai dep­re­si­ja, sumažėjęs skydliaukės ak­ty­vu­mas ar Par­kin­so­no li­ga.

Laikiną sumišimą ga­li su­kel­ti in­fek­ci­jos, vidurių užkietėjimas bei tam tik­ri vais­tai — stiprūs nu­skaus­mi­na­mie­ji, kraujospūdį re­gu­liuo­jan­tys ar ra­mi­nan­tie­ji. Jūsų žmoną gy­dy­to­jas apžiūrės ir at­liks keletą krau­jo tyrimų, prieš pa­tvir­tin­da­mas Alz­hei­me­rio li­gos diagnozę.

Diagnozės nu­sta­ty­mas padės jums ir jūsų žmonai su­pla­nuo­ti ateitį.

Jei­gu bus pa­tvir­tin­ta, kad jūsų žmona ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, kol dar ji pajėgi, galės įgalioti kitą asmenį tvar­ky­ti jos fi­nan­si­nius rei­ka­lus. Jūs sužinosite, kokią ga­li­te gau­ti pagalbą.

Reikės su­si­tar­ti, kad jūsų žmona dau­giau nebevairuotų au­to­mo­bi­lio. Be to, anks­ty­vo­se sta­di­jo­se ga­li­ma var­to­ti vais­tus, palengvinančius li­gos simp­to­mus.

Demencija (silpnaprotystė)

Ar tiks­lin­ga at­skir­ti Alz­hei­me­rio svorio netekimas dėl demencijos nuo vaskulinės de­men­ci­jos? Kar­tais sun­ku at­skir­ti, ar as­muo ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, ar kraujagyslių de­men­ci­ja, ar abi li­gos pasireiškia kar­tu. Tačiau būtina tiks­li diagnozė, kad būtų užtikrinta op­ti­ma­li pa­cien­to priežiūra. Jungtinėje Karalystėje didesnę demencijų dalį su­da­ro Alz­hei­me­rio li­ga ir kraujagyslių de­men­ci­ja.

Demencija (silpnaprotystė) - Ligos - Ligos, sveikata, vaistai - 13bsgc.lt

Jei­gu pa­cien­to kraujospūdis padidėjęs ar jis yra patyręs insultą, smegenų KT ma­to­mi svorio netekimas dėl demencijos in­sul­to židiniai, tuo­met didesnė tikimybė, kad pa­cien­tas ser­ga kraujagyslių de­men­ci­ja. Šiai de­men­ci­jai būdingas laip­ti­nis pro­gre­sa­vi­mas, o Alz­hei­me­rio li­gai būdingesnis laipsniškas funkcijų pablogėjimas. Pa­cien­tui, sergančiam kraujagyslių de­men­ci­ja, gy­dy­to­jas ga­li pa­skir­ti aspiriną ar ki­tus vais­tus, ku­rie skys­ti­na kraują, kad būtų išvengta pakartotinių insultų.

Jei diag­no­zuo­ja­ma Alz­hei­me­rio li­ga, ypač anks­ty­vo­se li­gos sta­di­jo­se, veiks­min­gi slo­pi­nan­tys cholinesterazę bei ki­ti nau­jai at­ras­ti vais­tai. Ma­no žmona ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga, ji la­bai uždara ir kas­dien tam­pa vis užmaršesnė.

Ar tai dėl li­gos, o gal ji dar ser­ga ir dep­re­si­ja? Ar gy­dy­to­jas šiuo at­ve­ju padėtų? Kuo­met žmogus ser­ga Alz­hei­me­rio li­ga ar ki­ta de­men­ci­ja, sun­ku at­skir­ti, ar kar­tu pasireiškia ir dep­re­si­ja.

Jei ma­no­te, kad jūsų žmonai dep­re­si­ja, pa­sa­ky­ki­te jos dak­ta­rui. Ser­gant de­men­ci­ja, dep­re­si­ja ga­li pasireikšti ne­pri­klau­so­mai nuo pagrindinės li­gos ar­ba ga­li būti de­men­ci­jos požymis.

Pras­ta nuo­tai­ka, ne­ri­mas, baimė ir su­tri­ki­mas yra būdingos emo­ci­jos ser­gant de­men­ci­ja, ypač anks­ty­vo­mis li­gos sta­di­jo­mis, kol žmogus su­vo­kia sa­vo susirgimą.

Alzheimerio liga: kai slauga reikalinga visą parą

Li­go­nis jaut­rus ir aplinkinių nuo­tai­koms, todėl jei na­muo­se tvy­ros įtampa, jūsų žmona ga­li sa­vi­tai į ją re­a­guo­ti. Jei de­men­ci­ja ser­gan­tis žmogus tam­pa depresiškas, jis tie­siog ne­ga­li išreikšti žodžiais sa­vo jausmų.

Demencija sergant HL atsiranda kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. HC — Neurodegeneracinė liga, pasireiškianti silpnaprotyste ir choreoforminėmis hiperkinezėmis. Etiologija: paveldima AD būdu. Klinika: dažniausiai išryškėja apie 40 — uosius gyvenimo metus. Akstyvieji požymiai — nevalingi chorėjiniai judesiai, ypač veido, rankų ar pečių juostos, kurie palaipsniui stiprėja apimdami visas raumenų grupes.

Jis ga­li tap­ti apatiškas ir uždaras, ga­li at­ro­dy­ti dar la­biau sutrikęs ir užmaršus, ne­tek­ti ape­ti­to ir svo­rio. De­men­ci­ja sergančiam li­go­niui svar­bu nu­sta­ty­ti depresiją, ka­dan­gi ją pagydžius žmogus pa­si­jus ge­riau ir galės veiks­min­giau pa­nau­do­ti senkančius sa­vo pro­ti­nius gebėjimus.