Svorio netekimas per džiu džitsu

Harmoningas energijos kelias arba, tiksliau įvardijant kūrėjo Morichėjaus Uesibos sumanymą, Dieviškos Meilės Praktika ir braziliškas minkštumo menas būdas džiu-džitsu — kas tarp jų yra bendro?

Kas neturėjo didesnės patirties viename iš jų, o juo labiau, neturėjo nei viename, gali drąsiai teigti, kad nieko bendro tarp aikido ir BJJ net būti negali. Vis gi tai nei tiesa, nei melas… kaip vienos dainos žodžiuose.

Skirtumus lengvai įžvelgti gali daug kas, tačiau kame yra šių dviejų kovos meno šakų panašumai? Pabandykime pažvelgti kiek giliau.

1. Liekninančios pirmosios pasimatymo aprangos
2. Ar svorio netekimas padės edemai

Kuomet man pirmą kartą teko dalyvauti braziliškojo džiu-džitsu treniruotėje, už pečių jau buvo dešimt metų aikido svorio netekimas per džiu džitsu. Tos pačios nuomonės buvo ir ilgametis mano aikido kolega iš Lenkijos Karolis Matuščakas, aikido 4-ojo dano meistras, kurio prašymu ir viešėjo svečias iš Havajų, brazilas Ramolo Barros, braziliškojo džiu-džitsu meistras, garsiojo Riksono Greisi mokinys ir vyriausiasis jo instruktorius Havajuose.

Džiu-džitsu yra netgi minkštesnis už aikido! Praktikuojantys aikido gerai žino terminus, kurie žymi pamatinį aikido technikos arsenalą — tenkan praleidimas ir irimi įėjimas. Besitreniruojantys BJJ nesportinėje kovoje yra mokomi: laikykis atstumo, per kurį tavęs nepasiekia smūgis, tačiau iš kurio galėtum tinkamu momentu įeiti o tai iš esmės ir yra irimi į sukibimą klinčą.

Aikido, kendo ir iaido šakose šis principas yra vadinamas terminu Ma-ai tinkama distancija. Aikido yra naudojami smūgiai ateminukreipiantys dėmesį nuo tikros atakos, metimų ar veiksmų, paremtų sverto principu. Lygiai tas pats džiu-džitsu. Kartais aikido atemi yra ir galutinis veiksmo aktas, lygiai kaip svorio netekimas per džiu džitsu džiu-džitsu. Aikido technikų tikslas susilieti su priešininku, pervesti jį ant žemės ir sulaikyti skausminiu ar smaugimo veiksmu — ir vėlgi tą patį rasime džiu-džitsu.

Kartais aikido skausminiai ir smaugimo veiksmai atliekami stovėsenoje — džiu-džitsu taip pat. Visi aikido veiksmai atliekami sverto principu — neverta nei dvejoti, kad džiu-džitsu būtų kitaip.

Džiu-džitsu — taip pat, atsakysiu aš, tik niekas to rato principu neįvardija. Taigi judėjimo arba išėjimo, pasitraukimo principas tenkan džiu-džitsu yra naudojamas taip pat nuolatos. Svorio centro koncepcija, rodos, dar vienas skirtumas. Tačiau ir čia netikslumas. Skirtumas tik tame, kad aikidokai daugiausia laiko praleidžia griežtai vertikalioje it kendo ar zazen padėtyje.

Tuo būdu centras nuolat laikomas pilvo apačioje. Džiu-džitsu kovotojas kur kas dažniau būna, sakyčiau, ne tiek horizontalioje, kiek veikiau kaip kosmonautas, nuolat kintančioje kūno padėtyje.

Todėl kūno, o kartu ir atspirties centras nuolat kinta.

Santykius aiškinosi džiudžitsu kovotojai

Aikido sakoma, kad tai dvasios centras, kurio pamesti nevalia. Tačiau dvasios stiprumas centras nepriklauso nuo kūno padėties.

Jį gali ir pamesti idealioje pozoje, ir surasti pačioje nepatogiausioje kūno padėtyje. Dar vienas būdas daugiau įžvelgti panašumų yra šis. Taipogi, egzistuojanti BJJ savigynos dalis technikomis apskritai beveik nieko nesiskiria nuo aikido. Čia jūs rasite ko gero visas pagrindines aikido technikas, tokias kaip kotegaeshi plaštakos sukimasikkyo, nikyo, sankyo, gokyo skausmines kontrolesstinga gal tik aikido išskirtinio ženklo shiho nage ir yonkyo technikų, kurios yra pernelyg surištos su kardo valdymo technika.

Neišmanantis technikų žmogus nelabai ir atskiria, kur yra aikido, o kur džiu-džitsu savigynos technikos. O, pagrindinis skirtumas slypi tame, kad džiu-džitsu nesivargina su partnerio vedžiojimu, ką nuolat daro praktikuojantys aikido, pabrėždami sąveikavimo bendradarbiavimo būtinybę ir tokiu būdu ugdydami savo adeptuose nesipriešinimo dvasią.

Ir tai taip pat nuostabu, jei į aikido žiūrėti kaip dvasinio ugdymo meną, savotišką meditacijos judesyje formą. Gaila, bet svorio netekimas per džiu džitsu dažnai apie tai svorio netekimas per džiu džitsu.

Naršymo meniu

Be abejonės, skirtumų visur galima rasti. Net ir lyginant aikido stilius tarpusavyje galima prieiti ir prieinama iki kraštutinių klausimų ir suabejoti, ar atskiras stilius apskritai yra aikido, ar ne? Tačiau šie ne kovos menai per daug turi bendro, kad nuolat juose įžvelgtume tik skirtumus.

Istorija ir filosofija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dziudo atsirado kovos meno džiudžitsu pagrindu, pastaroji XV a.

Taip braziliškasis džiu-džitsu nieko neturi bendro su kardo technikomis nors, kaip jau rašiau anksčiau, kai kurie principai galioja tiek ginklo technikoje, tiek kovoje be jo, tiek aikido, tiek džiu-džitsu. Tačiau ar jos tikrai būtinos?

Atsakymas, manau, akivaizdus. Žinoma, aikido be kardo valdymo technikos supratimo perprasti tikrai sunku. Tačiau pats prisirišimas prie kardo gerokai komplikuoja visą situaciją ir pačiame aikido. Dažnas argumentas svorio netekimas per džiu džitsu pabrėžti — aikido visuomet mokinama gintis iškart nuo kelių atakuojančių, o džiu-džitsu visuomet mokoma kovoti tik su vienu priešininku.

Taip, tai nuostabus ir labai naudingas principas, jeigu jį nuolat svorio netekimas per džiu džitsu netekimas per džiu džitsu savo galvoje, t.

Ir tradicinėse BJJ mokyklose to niekada nepamiršta! Tačiau, kaip sakė vienas žymus BJJ meistras, Greisių šeimos narys pats ne kartą tapęs Brazilijos gatvių incidentų dalyviuapie tai, kaip gintis nuo daug priešininkų, dažniausiai kalba tie, kurie ir su vienu nieko negali padaryti.

Džiu-džitsu paraugdemonstrējumi melno jostu eksāmenam - 13bsgc.lt

Kas dažniausiai kelia tokius klausimus? Ar dažnai matome dziudo, sambo, imtynių ar bokso sporto meistrus, kuriems rūpėtų klausimas, ką jiems reiks daryti, jei juos pultų daugiau nei vienas priešininkas?

Lietuvos brazilų džiu-džitsu federacijos LBJJF inicijuotas turnyras buvo surengtas pagal naują formatą: pagrindinis kovos laikas nebuvo vertinamas taškais, pergalė galima tik privertus oponentą pasiduoti. Naujas formatas suteikė naujų galimybių sportininkų įgūdžiams tobulinti, tačiau sudarė sąlygas atsirasti abejotiniems sprendimams tokio formato varžybose, kai per pratęsimus tenka išsiaiškinti nugalėtoją. Kaip ten bebūtų, mūsų klubui šis turnyras buvo gana sėkmingas.

O juk juos svorio netekimas per džiu džitsu pat visą gyvenimą mokė kovoti tik su vienu priešininku! Tai daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, o ne technikų skirtumo klausimas. Vėl gi, tai tema amžinoms ir niekam nereikalingoms diskusijoms… Svarbiausias klausimas: ko reikia tau?

Kitas argumentas, kuris yra laikomas bene didžiausiu skirtumu tarp aikido ir džiu-džitsu, yra labiau filosofinis.

VORAS. Braziliško Džiu-Džitsu Klubas

Ki idėja daugumoje aikido mokyklų yra dominuojanti. Teorijoje teigiama, kad kiekvieną jūsų judesį turi užpildyti neribota Visatos energija, kuri suvienija jus su visa Visata ir tuomet tampate svorio netekimas per džiu džitsu.

Tačiau jei pažiūrėsime išties atvira širdimi į aplinką, pastebėsime, kad ši energija reiškiasi visur ir viskuo nuolatos! Morichėjus Svorio netekimas per džiu džitsu netekimas per džiu džitsu buvo ne tik atsidavęs kovos menų praktikai, bet ir giliai tikintis ir praktikuojantis maldą įvairias jos formas žmogus.

Morichėjaus Uesibos dvasinės praktikos ir gilios įžvalgos susiliejo su kovos menų formomis. Jis įžvelgė tą visa apimančią Kūrybinę Jėgą, kuri reiškiasi visame kame, taip pat ir kovos menų praktikoje.

Bandymas pajausti ir maksimaliai atskleisti ją, Morichėjus Uesiba ir sukūrė aikido. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nepraktikuojantis šio meno yra atskirtas nuo šios jėgos.

Džiu-džitsu panašus į džiazą. Jam būdingas nuolatinis, gyvas ritmo jausmas.

• Svorio metimo smeigtukai ir adatos
• Riebalų nuostolių Edmontonas
• Dziudo – Vikipedija

Džiu-džitsu technikos gimsta iš to paties neriboto šaltinio, iš kurio Morichėjui atėjo ir aikido technikos. Kiekvienas džiu-džitsu meistras, tarsi muzikantas, savaip atskleidžia ir išreiškia, praleisdamas per save, tarsi per unikalų muzikos instrumentą, tą nepakartojamą Kūrybinę Galią, tik ne muzikos, bet techninių veiksmų pavidalu.

Tai gimininga kūno judesio, išraiškos, šokio menui lygiai kaip ir aikido, jei jis remiasi tikru jausmu, o ne teoriniais išvedžiojimais. Brazilai yra labai religinga tauta. Pažiūrėkite į garsių džiu-džitsu sportininkų ir kovotojų svorio netekimas per džiu džitsu — beveik visi, pirmiausia už viską dėkoja Dievui.

Braziliškas Jiu-Jitsu, BJJ, Jiu-Jitsu, Ju-Jitsu, klubas Voras

Argi svorio netekimas per džiu džitsu ne akivaizdus dvasingumo pasireiškimas pačiame džiu-džitsu kandungan gizi l men numesti svorio Kaip tie žmonės, kurie nuolat jaučia juos vedančią ir visur lydinčią jėgą, gali nepastebėti ir ignoruoti ją?

Skirtumas tik tas, kad džiu-džitsu praktikoje niekas teoriškai to paaiškinti nebando ir jokių filosofijų neišvedinėja. Gal tai ir būtų žingsnis visiškai suliejantis džiu-džitsu ir aikido praktikas? Tačiau, to dar niekas nepadarė.

Ir žiūrint į aikido patirtį, galima pagalvoti, kad ir gerai, kad nepadarė! Kai apie Tai imama daugiau kalbėti ir mąstyti, negu veikti ir jausti, sekti šia energija pasidaro nebeįmanoma. Dar viena sąlyga, kad ši energija laisvai galėtų reikštis — atsipalaidavimas. Bruožas, kurio daugumai mūsų lietuvių taip trūksta. Nežinau, kodėl jo taip stinga, gal svorio netekimas per džiu džitsu, kad pas mus mažai saulės, kurios apstu Brazilijoje?

Tačiau mūsuose atsipalaidavimo stygius jaučiamas visur. Aikido meistrai iš Japonijos ir ne vien taip pat nuolat šito moko mūsiškius ne tik lietuvius, žinoma. O juk, japonų tauta, taip pat pakankamai svorio netekimas per džiu džitsu. Dar vienas gražus aikido postulatas yra šis: aikido yra bendradarbiavimo kelias, alternatyva konkurencijai.

O tuo tarpu džiu-džitsu nesvetima ir konkurencinė dvasia. Juk ir tai žmogiška. Tikriausiai idealiame pasaulyje vietos yra viskam. Skirtumas tik, nelygu ką pasirenki pats.

Nežiūrint, regis, didelės konkurencinės dvasios BJJ, bendradarbiavimo, draugiškumo ir geranoriškumo dvasios čia taip pat apstu. Bent jau, jos tikrai ne mažiau, nei aikido bendruomenėje. Juo labiau, kad džiu-džitsu meistrų kova, greičiau jau ne kova, o dialogas, kažkuo primenantis senovės svorio netekimas amortizacija filosofinius pokalbius ar japonų poezijos turnyrus.

Ir nesvarbu kokioje — džiu-džitsu, aikido, dzenbudizmo ar krikščioniškoje praktikoje esi. Visur susiduri su tomis pačiomis vidinėmis svorio netekimas per džiu džitsu, kurias turi pamatyti, suvokti ir pranokti augdamas geras svorio metimas pasirinktoje praktikoje. Įvairovė yra tam, kad galėtum rinktis, kuris kelias yra tau priimtinesnis.

Tad būkime tolerantiški vienas kitam, matykime panašumus ir džiaukimės vienas kito augimu! Leiskime sau svorio netekimas per džiu džitsu kitiems būti savimi. Dalinkimės neišsenkančia įvairove džiaugsmingai, lengvai ir laisvai!